Festivalio programa bus skelbiama po truputį iki pat rugpjūčio. 

Šių metų festivalis bus skirtas kriminologijos tiesų bei mitų (savi)refleksijai. 
 
Festivalio programa išsiskaidys į tris takus:
 
Mitų taką, kuriame kriminologai griaus stipriausius kasdienius mitus apie nusikaltimus ir bausmes
 
Realybės taką, kuriame profesionalai, dirbantys praktinį su nusikaltimais, nusikaltusiais ir nukentėjusiais žmonėmis susijusį darbą, dalinsis savo patirtimis ir įžvalgomis
 
​Draugystės taką, kuriame kitų mokslų  mokslininkai pasakos apie kriminologams įdomias kitų mokslų temas

Tomas Manusadžianas apie apie archetipinių simbolių, o gal senųjų toteminių genties globėjų šydo reikšmes kriminologijoje (Draugystės takas)

Paspėliokime, kodėl Gediminas ant Pilies kalno nužudė būtent taurą, o ne, sakykim, stumbrą ar lokį, ir vėliau, nakvodamas protėvių kapinėse, susapnavo geležinį vilką? Ar atsitiktinumas, kad suvalkiečiai-sūduviai savo herbo pagrindine figūra pasirinko tą patį taurą, o Mažajai Lietuvai siūlomas briedis keistai užstrigo Vilniaus biurokratų stalčiuose? Galiausiai, kodėl savo pasuose regime žirgą? Praskleisti iš praeties mus pasiekiančių archetipinių simbolių, o gal senųjų toteminių genties globėjų šydą pamėginsime kartu su istoriku Tomu Manusadžianu.

Gintautas Sakaklauskas apie „nepilnamečių gaujas” (Mitų takas)

Šen bei ten medijų paviršiuose vis pasirodo rašinėliai apie kokią nors nesutramdomą „nepilnamečių gaują”, šiurpinančią aplinkinius, nieko nebijančią, puikiai „žinančią” savo teises ir neva rodančią suaugusiųjų sukurtų sistemų bejėgiškumą. Puikus saldainiukas patikliam skaitytojui. Baubas ir siaubas. Iš kur tos gaujos randasi, kada gauja tampa gauja ir ar aštuoni antrokai su kišeniniais peiliukais jau yra gauja?

Dalia Puidokienė apie pagalbą nusikaltimų aukoms (Realybės takas)

Pasak liudijančios pagalbos nusikaltimų aukoms patirtį, „geri terapeutai buvo tie, kurie iš tiesų patvirtino mano patirtį ir padėjo man kontroliuoti savo elgesį užuot kontroliavę mane“. Svarbia gijimui aplinka yra tokia, kurioje gali jaustis saugiai, gali pasitikėti, atsiverti, sulaukti supratimo, atjautos, nejausti įtampos ar keliamų reikalavimų, turi galimybę spręsti pati ar pats, kaip pasielgti, kokį sprendimą priimti. Tokiuose santykiuose nėra vietos abejingumui ar formaliam, atmestinam bendravimui, o atvirkščiai, yra geranoriškas džiaugsmas būti kartu, tarnystė ir dovanojimas savęs kitam.

Virginija Klimukienė apie serijinių žudikų mitą (Mitų takas)

Apie jų įvykdytus nusikaltimus žiniasklaida praneša šiurpinančiomis antraštėmis. Apie juos kuriami filmai ir serialai, kuriuose, siekiant prikaustyti žiūrovų dėmesį, serijiniai žudikai vaizduojami kaip itin intelektualūs, įžvalgūs vienišiai, jaučiantys malonumą kankindami ir žudydami savo aukas. Kas iš tiesų yra serijiniai žudikai? Ar įmanoma nubraižyti vieną universalų jų portretą?

Eglė Šumskienė apie socialinio darbo tamsiąsias istorijas (Draugystės takas)

Socialinio darbo mitų yra daug, ir paneigti juos nesunku (bet dėl visa ko juos irgi aptarsime). Tačiau – kaip manote, kuo užsiima socialinio darbo tamsiosios istorijos (dark histories of social work) tyrinėtojai? Ką socialinio darbo dėstytojai savo studentams pasakoja tik ypatingo atvirumo akimirkomis? Ir nepamirškite – ką sužinosite VILIAS LAUMIA žemėje, tas ir liks VILIAS LAUMIA žemėje, pasiklydusioje tarp Suvalkijos lygumų ir Dzūkijos miškų.

Vilius Dranseika apie eksperimentinę jurisprudenciją (Draugystės takas)

Eksperimentinė jurisprudencija (Experimental Jurisprudence, XJur) yra per pastaruosius keletą metų besiformuojantis laukas, kuriame susitinka teisės filosofijos problemos ir eksperimentinės filosofijos metodai. Čia iš psichologijos ar lingvistikos perimti metodai yra taikomi klasikinėms filosofinėms teisės teorijos problemoms, tiek apie pačią teisę (Kas yra įstatymas? Kokiais formaliai bruožais pasižymi teisė? Koks yra teisės ir moralės santykis?), tiek apie konkrečias teisines sąvokas (priežastingumą, intenciją, sutikimą, interpretaciją). Vilius Dranseika kviečia pasikalbėti apie šiuos tyrimus. Ar juose yra kas naujo? Ar juose yra kas vertingo?

Emilija Grigaliūnienė apie agresyvaus elgesio rizikos vertinimą, komandinį psichologų ir teisėsaugos pareigūnų darbą (Realybės takas)

Kartais piktas komentaras yra tiesiog piktas komentaras. Bet kartais jis gali signalizuoti apie agresyvų ketinimą ir pasiruošimą įvykdyti išpuolį ar pasikėsinimą. Kaip įspėjamasis elgesys, agresyvaus elgesio rizikos vertinimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas padeda užtikrinti saugumą? Kaip psichologai su teisėsaugos pareigūnais dirba vienoje komandoje? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus Demistify kriminologijos festivalyje – susitikime su Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos specialiste, psichologe Emilija Grigaliūnienė

Artūras Panomariovas apie apgaulę, žvalgybos iliuzijas ir realijas (Realybės takas)

Demistify programos dalyje apie realų darbą su nusikaltimais ir jų kaltininkais – pokalbis su ilgametę darbo žvalgybos institucijose turinčiu advokatu doc.dr. Artūru Panomariovu apie apgaulę ir jos apraiškas teisėsaugos institucijų veikloje, apie žvalgybos institucijų veiklos iliuzijas ir realijas

Maryja Šupa apie dirbtinį intelektą kriminologijoje (Mitų takas)

Apie tai, kodėl dirbtinis intelektas pats (ne)sugalvos daryti nusikaltimų ir (ne)pakeis teisėjų, liudinink(i)ų ir baudėjų. O taip pat – kriminolog(i)ų, dėstytojų ir mokinių.

Jolanta Aleknevičienė apie resocializuojančio kalėjimo mitą, teatrą ir asmeninio tobulėjimo misiją (Mitų takas)

Iš kalėjimo į teatrą: ar įmanoma asmeninio tobulėjimo misija kalėjime? Kaip dera grotos, vielos, stebėjimo bokšteliai, skausmai ir žmogaus motyvacija keistis. Ir daug kitų klausimų ir atsakymų po ąžuolais.

Skirmantas Bikelis apie neva vokišką baudžiamąjį kodeksą Lietuvoje (Mitų takas)

Lietuvos BK idėjinė kilmė iš Vokietijos BK yra mitas. Lyginti Vokietijos ir Lietuvos baudžiamuosius įstatymus yra beveik tas pats, kaip lyginti obuolius su kriaušėm.
 
Turbūt ne vienas esate girdėję teiginį, kad Lietuvos baudžiamasis kodeksas buvo sukurtas pagal Vokietijos baudžiamojo įstatymo pavyzdį? Toks argumentas buvo pasitelktas ir visai nesenoje diskusijoje apie baudžiamojo reguliavimo pokyčių poreikį narkotikų kontrolės politikoje. Jis nuskambėjo iš aukšto prokuroro lūpų, kuris negalėjo patikėti, kad lietuviškos narko kontrolės nuostatos turi labai ryškų tarybinių įstatymų pėdsaką. S.Bikelis kviečia kartu patyrinėti LT baudžiamojo įstatymo DNR. Kas žino, kieno DNR fragmentų aptiksime?

Profesorius Aleksandras Dobryninas: apie morkos ir botago mitą kriminologijoje (Mitų takas)

Vanduo ar šienas, morka ar botagas
Be perstojo riaumoja asilas
Sapnuose…

„Morka ar Botagas?”: Kur tas asilas, sugebantis išardyti šį pamatinį kriminologinį mitą? Apie prasmes, net tas, apie kurias mes nieko neišmanome