Vien pernai Lietuvoje nuo įvairių nusikalstamų veikų nukentėjo daugiau nei 40 tūkstančių žmonių. Po įvykio, dalis nukentėjusiųjų dėl įvairių priežasčių nesikreipia pagalbos. Viena iš priežasčių gali būti tai, kad asmuo mano, kad jo patirta skriauda nėra pakankamai svarbi. Taip pat pasitaiko, kad žmonės nesikreipia dėl jaučiamos baimės, kas nutiktų, jei jie kreiptųsi pagalbos. Kartais žmonės gali jausti gėdą prisipažinti, kad nukentėjo nuo nusikaltimo. Būtent todėl yra labai svarbu suprasti tai, kad asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, nėra kalti, kad jiems teko tai išgyventi.
Jei Jums teko nukentėti nuo nusikalstamų veikų, skatiname kreiptis pagalbos. Esame kriminologų, psichologų ir teisininkų komanda, kuri neatlygintinai gali suteikti reikiamą informaciją ir atsakyti į sudėtingoje situacijoje kilusius klausimus ar padėti susigaudyti kur ir kaip galite kreiptis bei užtikrinti savo teises.
Į komandą galite kreiptis:
- kiekvieną darbo dieną nuo 16:00 iki 20:00 telefonu 86 55 11 22 3
- visa parą el. paštu pagalbosaukomsiniciatyva@gmail.com
- visa parą FaceBook žinute https://www.facebook.com/pagalbanusikaltimuaukoms
NUSIKALTIMO AUKŲ TEISĖS:
Visos nusikaltimo aukos turi savo teises. Viena svarbiausių – teisė į informaciją. Gerai savo teises žinantys asmenys gali būti pilnaverčiai baudžiamojo proceso dalyviai. Jums svarbią informaciją valstybės pareigūnai turi pateikti paprastai ir suprantamai. Svarbu prisiminti, kad nusikaltimo auka neprivalo išmanyti teisės normų ar suprasti teisinių terminų, tad jei po pareigūno paaiškinimo, kad kas nors lieka neaišku – be baimės galima paprašyti, kad paini informacijos dalis būtų paaiškinta dar kartą.
Nepaisant su kuo bus jūsų pirmasis kontaktas – prokuroru, policininku ar kitu ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotoju – šio susitikimo metu jums turi būti išaiškintos jūsų teisės. Žemiau galite susipažinti su pagrindinėmis nusikaltimo aukų teisėmis:
– Teisė į informaciją. Tai gali būti informacija apie procedūras, kaip pateikti skundą dėl patirtos nusikalstamos veikos, kaip sužinoti informaciją apie baudžiamojo proceso padėtį, koks yra nukentėjusiojo vaidmuo baudžiamajame procese ir pan.
– Teisė suprasti ir būti suprastam. Tai reiškia, kad bet kokia informacija turi būti pateikta paprasta ir lengvai suprantama kalba, tai turi būti daroma žodžiu arba raštu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmenines savybes, įskaitant ir bet kokią negalią, kuri galėtų turėti įtakos gebėjimui suprasti ir būti suprastam.
– Nukentėjusiojo teisės teikiant skundą. Tai įtraukia informaciją apie tai, kaip gauti rašytinį skundo, kuriuo teisėsaugai pranešė apie nusikaltimą, patvirtinimą ir pan.
– Teisė gauti vertimo žodžiu ir raštu paslaugas.
– Teisė būti išklausytam. Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad nukentėjusieji turi teisę ir net pareigą duoti parodymus (liudyti). Taip pat nukentėjusysis turi teisę pateikti įrodymus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, dalyvauti bylos nagrinėjime ir pan.
– Teisė turėti lydintį asmenį. Nukentėjusysis turi šią teisę su sąlyga, kad lydinčio asmens dalyvavimas procese ar jo dalyse gali būti apribotas, kai tai prieštarauja nukentėjusiojo interesams arba trukdo „tirti ar nagrinėti bylą“.
– Teisė į apsaugą. Nukentėjusysis turi teisę išvengti kontakto su kaltinamuoju, žinoti, kad medicininių nukentėjusiojo apžiūrų ir apklausų turi būti kuo mažiau ir tik tiek, kiek tai yra būtina, siekiant ištirti nusikaltimą ir pan.
Daugiau informacijos apie nusikaltimo aukų teises galite rasti šiuose leidiniuose: Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro ir Vilniaus pažangių studijų instituto parengtame informacijos pakete nukentėjusiems nuo nusikaltimų ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtame Nusikaltimo aukų direktyvos vadove.
Mums svarbi Jūsų nuomonė. Padėkite mum tobulėti po susisiekimo užpildydami kliento grįžtamojo ryšio anketą.
Pagalba nusikaltimų aukoms yra bendra Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro ir Vilniaus pažangių studijų instituto (VILIAS) iniciatyva.